Kaip verslui tapti miesto bendruomenės dalimi ir kodėl verta?

Jei nori, kad miestas tave laikytų „savu“, neužtenka kartą per metus prieš Kalėdas paremti renginį ir įsikelti nuotrauką. Bendruomenė labai jaučia, kai daroma nuoširdžiai ir kai daroma „iš reikalo“.

Laiko ir finansinė investicija į miesto bendruomenę atsiperka įvairiais aspektais ir čia apžvelgsiu kelis pagrindinius, nors tiesiogią skaičiais išreikštą grąžą paskaičiuoti tikrai sunku.

Tik pradedant, pagrindinis klausimas ir atsakymas sau turi būti ar tai daryčiau, nes daug kas taip daro, nes gal apsimoka, nes noriu atrodyti gerai, noriu prestižo ar nuoširdžiai rūpi? Daryti vertą tik tokiu atveju, jei nuoširdžiai rūpi ir tai bus jūsų ilgalaikis tikslas bei įsipareigojimas ne tik gerais, bet ir blogais laikais. Tai tikrai netinka kiekvienam verslui ir tikrai neprivalu.

Kodėl visgi verta:

1) Lengviau pritraukti darbuotojus ir mažiau kainuoja išlaikyti. Kai įmonė prisideda prie miesto, darbuotojai labiau didžiuojasi savo darboviete, yra lojalesni. Tokios įmonės dažniau sulaukia rekomendacijų („eik ten dirbti“).

2) Didesnis pasitikėjimas prekės ženklu. Miesto žmonės pasitiki tais, kurie matomi kaip partneriai, o ne kaip uždari „ateiviai“. Pasitikėjimas virsta lojalumu: rinktis „savus“ tampa natūralu.

3) Vietinė nuoširdi ambasadorystė. Šiandien kaip niekada nuoširdžios, tikros rekomendacijos yra didžiausia ir brangiausia vertybė. Bendruomenės dalimi tampantis verslas gauna nemokamą, bet labai įtakingą palaikymą: žmonės patys pasakoja, rekomenduoja, ir gina, kai atsiranda nepagrįsta kritika arba kai ištinka krizė yra labiau linkę atleisti arba taip greitai nepasmerkti.

4) Didesnis palankumas, palaikymas. Kai prisidedi prie miesto sprendimų (kultūra, sportas, edukacija, viešosios erdvės), mažėja „verslas lygu blogis“ naratyvas. Tokių renginių, projektų metu užmezgami kontaktais su kitais verslais, miesto gyventojais, įvairiomis bendruomenėmis, gimsta draugystės ir darbuotojai turi galimybę prasmingai savanoriauti. Taip gimsta bendros prasmingos patirtys, ryšiai.

5) Ilgalaikis augimas per prasmingas partnerystes. Bendruomenė atneša kontaktus, idėjas, bendrus projektus. Įmonė tampa ne tik paslaugų ar prekių tiekėju, bet ir miesto ekosistemos dalimi.

Kada galiu suprastu, kad jau esu bendruomenės dalimi? Tai momentas, kai miestiečiai apie įmonę galvoja ir kalba ne kaip apie „juos“, o kaip apie „mus“. Kai įmonė jiems pradeda rūpėti, kai turi nuomonę apie ją, net jei niekada nesinaudojo jos produktais ar paslaugomis. Ir tai yra didelis skirtumas nuo to, kai matomi tik gražūs plakatai ar pagiriamieji užsakomieji straipsniai. Tai bus nuoseklūs ilgalaikiai veiksmai, kurie sukurs santykį ir tikrą ryšį ir palankumą.

3 pagrindiniai principai kaip to pasiekti?

1) Nuoseklumas, o ne vienkartinės akcijos. Vienas projektas – gražu. Bet bendruomenei suburti reikės laiko ir nuoseklumo, ilgalaikio įsipareigojimo, krypties.

2) „Daryti kartu“ svarbiau nei „kažką padaryti“. Jei projektas gimė be bendruomenės, jis atrodys kaip tiesiog PR. Įtraukite savivaldybę, mokyklas, NVO, įvairias bendruomenes, darbuotojus.

3) Vertė miestui turi būti reali, o ne deklaruojama. Mažiau šūkių. Daugiau faktų: kas pasikeitė, kam padėjote, ką išsprendėte.

Kaip tapti bendruomenės dalimi: 7 žingsnių planas

1) Pasirinkti tikslą, kryptį. Pavyzdžiai: jaunimo finansiniai įgūdžiai, sportas ir sveikata, kultūra, miesto erdvės, aplinkosauga, socialinė integracija ir pan.

2) Susirasti miesto, bendruomenės „skausmą“, kurį gali inicijuoti spręsti savo kompetencija arba prisidėti prie esamos. Ne viskas bus paremta finansavimu. Kartais vertingiausia yra logistika, patalpos, technologijos, profesionalios žinios, savanorystės valandos.

3) Įtraukti darbuotojus (ne prievarta). Leisk iniciatyvoms kilti iš vidaus: idėjų dėžutė, balsavimas už projektą, „savanorystės diena“. Gal ne iš pirmo karto pataikysite, bet pradėti nuo kažko reikia.

4) Atverti duris. Ekskursijos, atvirų durų dienos, praktikos moksleiviams/studentams, mentorystė. Tai greičiausias būdas leisti pažinti, prisileisti arčiau.

5) Padaryk, kad bendruomenei būtų lengva prisijungti. Aiški registracija, aiškus laikas, aiškus kontaktas. Kuo mažiau trinties – tuo daugiau dalyvių.

6) Komunikuoti kukliai, bet aiškiai. Ne „pažiūrėkit, kokie mes faini ir geri“, bet „štai ką padarėm kartu“.

7) Matuoti poveikį, jei reikia KPI:

• dalyvių skaičius,

• savanorystės valandos,

• padarytas poveiki / išspręstos problemos / sutvarkytos erdvės / apmokyti žmonės,

• darbuotojų įsitraukimo pokytis,

• kandidatų/užklausų augimas (HR ir pardavimų signalai), naudingos pažintys.

Ko nedaryti:

• Vienkartinių atsitiktinių projektų, kurie arba neturi tęstinumo arba neatitinka krypties ir tikslų.

• Perteklinis PR šalia „paramos“ arba minimalus pokytis, o daug "triukšmo".

• „Mes žinom geriau“ tonas. Visada įtraukti partneriai, bendruomenė ir atsižvelgiama į jų poreikius ir realius pokyčius.

Miesto bendruomenės dalimi tampama ne per biudžetą, o per nuoseklų, nuoširdų santykį. Ir tai neturi būti dar vienas "to do" projektėlis, visų pirma nuoširdu ir noras tapti bendruomenės nariu. Miestas atsilygins pasitikėjimu, lojalumu, darbuotojais ir reputacija.

Jei tokį norą turite - susisiekime ir pasitarsime kaip tai galėtume įtraukti į jūsų įmonės dienotvarkę ir planus, surasti kryptį, iniciatyvas, komunikacijos strategiją ir KPI.

Jei norite pasitarti dėl savo komunikacijos, marketingo strategijos sudarymo - susisiekime.